Vienas ryškiausių šiandieninės internetinės rinkodaroje bruožų yra kova dėl dėmesio. Išlaikyti tinklapio ar e. parduotuvės lankytojų susidomėjimą, įtraukti juos į aktyvią veiklą ir sukurti aplinką, į kurią norėtųsi sugrįžti, tampa vienu didžiausių iššūkių ir erdvių kūrybai.

Ieškant būdų, kurie paskatintų lankytojus praleisti daugiau laiko tinklapyje, dalintis produktų ar paslaugų informacija bei prisidėti prie turinio kūrimo, naudojami žaidimo elementai, arba žaidimizacija.

Nathan Lands, „Gamification.org“ įkūrėjas, žaidimizaciją (angl. gamification) apibūdina kaip ,,procesą, kada su žaidimais visiškai nesusijusių taikomųjų programų veikimo logikai yra priskiriamos žaidimams būdingos savybės ar dėsningumai. Visa tai skirta tam, kad vartotojui būtų tiesiog smagiau jomis naudotis“.

Pavyzdžiui, skatinant žmones lipti laiptais, o ne kilti eskalatoriumi, požeminėje perėjoje buvo integruoti skambantys pianino klavišų laiptai:

Kitu atveju – metant šiukšles į dėžę pasigirsdavo krintančio į bedugnę daikto garsas:

Šie projektai parodė, kad žaidimizacijos pagalba žmonės gali keisti savo įpročius, nes šiukšlių buvo surinkta daugiau nei įprastai ir laiptais lipama daugiau nei eskalatoriumi.

Priklausomai nuo to, kur žaidimizacija diegiama, ši strategija gali būti naudojama siekiant pagerinti vartotojų dalyvavimą, duomenų kokybę, savalaikiškumą, kūrybiškumą, mokymosi kokybę, pardavimus ir kt. Jos diegimas auga vis plačiau, tad spėjama, kad 2020 m. apims vis daugiau skirtingų veiklos sričių.

Šiai strategijai žaidimo elementai, būdai ir mechanizmas yra taikomi visiškai kitame kontekste nei paprastame žaidime. Žaidimizacija paprastai naudojama vienoje iš pasirinktų terpių (pvz.: edukacijoje, rinkodaroje, moksle, psichologijoje, mene), kai norima procesą padaryti žaismingesnį, motyvuojantį ir labiau įtraukiantį.

Viena iš daugybės žaidimizacijos strategijų – tai istorijų kūrimas. Šis metodas buvo pristatytas 2014, gegužės 30 dieną, Vilniuje vykusioje konferencijoje ,,CROSS MEDIA ZEN“. Renginyje dalyvavo žaidimizacijos praktikai iš Danijos, JAV, Prancūzijos, Portugalijos ir Vokietijos, o jo metu buvo gilinamasi daugiau į istorijų kūrimą žaidimuose, filmuose bei vaizdo klipuose.

Ko reikia gerai istorijai, kuri išlaiko dėmesį?

• Steve Muskin ,,Latitute“ įkūrėjas ir prezidentas teigia, kad istorijos motyvuoja ir padeda keistis. Žmonėms rūpi herojų priešistorė, todėl svarbu sukurti herojų kalbą, charakterį, išvaizdą ir atskleisti situaciją.
• Kiekviena istorija turi suteikti naujų įspūdžių ir patyrimo. Pasak S. Muskin, istorijos privalo tūrėti tam tikras ribas, tokias kaip vieta, laikas, kaip bus pasakojama istorija bei atsižvelgti į skirtingas vartotojų grupes.
• Paul Tyler ,,Hanndling Ideas“ įkūrėjas ir pirmasis BBC susikertančių medijų produktų ,,BAMZOOKI“ autorius, skatina pateikti kelis pasirinkimus, ir nesuteikti neribotos laisvės, kuri gali sukelti stresą. Taip pat skatinama prieš kūrybinį procesą kritiškai įvertinti kuriamo projekto kontekstą, poreikius, strategiją ir formatą.
• Adam Syger- rašytojas, prodiuseris ir turinio strategas, dirbantis su įvairiomis platformomis akcentuoja istorijų kūrimo chronologiją ir atlygį (vertybės ir perspektyva). Anot A. Syger, tai glaudžiai siejasi su motyvacijos teorijomis, kurios svarbios žaidimizacijoje ir apkritai bet kurioje gyvenimo srityje.

Dėmesį patraukiančios istorijos pavyzdžiu gali būti ši animacija, raginant žmones būti atsargesniais geležinkelių ruožuose:

Istorijų kūrimo etapai

Jorg Ihle, dirbantis su transmedijos projektais, istorijų kūrime išskiria šiuos etapus: idėja (konceptas), žanras, nustatymai ( laikas, vieta), charakteriai, konfliktas ir taisyklės. Pasak jo, kiekvienai idėjai svarbu užduoti klausymą „o kas jeigu…“ (angl. ,,what if …”), kuris suintriguoja ir išlaiko dėmesį. J. Ihle taip pat skatina atkreipti dėmesį į tikslinę auditoriją, išskirtinumą ir patyrimą. O pagrindinė istorijos sudedamoji dalis – tai konfliktas, kuris gali kilti tarp asmenų, kultūrų ir ideologijų.

Istorijų kūrimo gairės

Kuriant istoriją galima (tačiau neprivaloma) atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

1. Vizualas – atsisakoma ilgų tekstų, naudojama daugiau vaizdinės medžiagos.
2. Klausimų uždavimas – jie turi būti paprasti, tačiau ,,kabinantys“.
3. Motyvacijos skatinimas – istorija turi sukelti norą nugalėti, konkuruoti ar tapti lyderiu.

Visi šie paminėti istorijų kūrimo elementai, etapai ir gairės gali būti pritaikomi ne tik žaidimų kūrime, filmuose ar reklamoje, bet ir internetinėje rinkodaroje. Istorijų kūrimas gali pasitarnauti pristatant įmonių veiklą, paslaugas, procesus, seką ar turinį. Tai gali būti viena iš priemonių, apjungianti Jūsų internetinę svetainę.

Štai, pavyzdžiui, ,,eBay“- panaudodama žaidimo elementus sukūrė pardavimo sistemą, kurioje galima ne tik nusipirkti, bet ir varžytis siūlant savo kainą ir įsigyti prekę už prieinama kainą. Toks internetinės rinkodaros žaidybiškumas pavertė šią įmonę internetinių aukcionų lydere.

Žaidimizacijoje itin svarbus atlygis. Jis gali būti įvairus – nuo piniginio apdovanojimo iki titulo, statuso, ar pripažinimo. Svarbu, kad atlygis būtų momentinis, leidžiantis iškart gauti norimą rezultatą ir juo mėgautis nedelsiant. Ši metodika naudojama Facebook portale, pasitelkiant like paspaudimus, dalinimosi galimybę ir bendruomeniškumą. Anot Emily Murphy, atlygis, kuris dažnai turi neapčiuopiamą vertę, veda į lojalumą prekės ženklui ir pelno didėjimą.

Norint sulaukti žmonių reakcijos, siekiant didinti tinklapio lankomumą ir produkto ar paslaugos populiarumą, žaidimizacija gali tapti vienu iš efektyviausių būdų. Internetinėje rinkodaroje ši metodika padės sukurti ne tik geresnį grįžtamąjį ryšį, jūsų įmonės išskirtinumą, bet tuo pačiu leis palaikyti glaudų ryšį su klientais. Visa tai – sėkmingo verslo pagrindas.

Straipsnį parengė: Simona Budraitytė ir Ingrida Celiešiūtė. FoxiAD, 2014