Du skirtingi pasakojimai apie Prekės ženklą ir Google. Pirmame paprastais žodžiais papasakota verslo istorija, o antrame paaiškinama to pačio verslo situacija Google kontekste.

1. Linksmai. Kaip Vilmutė aplenkė Haroldą ir Alių

Vilma ir Haroldas – kaimynai ir konkurentai. Abu turi didelius sodus ir rudenį prekiauja obuoliais.

Vilma – veikli moterytė. Kadangi ji paveldėjo sodą iš savo močiutės, kurią su meile vadino „babyte“, Vilmos verslo prekės ženklas susiformavo savaime – ji užregistravo svetainę www.babytessodai.lt. Logotipą ir svetainę, mainais už obuolius, sukūrė studentai, o Vilmos vyras logotipą užpurškė aerozoliniais dažais ant sodo tvoros, pintinių, krepšelių, dėžių obuoliams.

Haroldui toks veiklumas akis badė, todėl pasiėmęs 2 butelius obuolių sulčių nukulniavo pas Alių – žmogų „prie meno ir kompiuterių“:
– Reik svetainės. – nedaugžodžiavo Haroldas.
– Reik ir bus! – atitarė Alius.

Kadangi Alius „gerai žinojo kaip veikia Gūgle“, dar tą patį vakarą www.obuoliai.lt buvo užregistruotas. Aliui garantavus, kad svetainė bus matoma visiems, kas ieško žodžio „obuoliai“, abu pajuto kaip kraujagyslės plečiasi ir kraują užkaitina aukšta savivertė. „Va čia tai tikslus šūvis!“ – pagalvojo Haroldas.

Ruduo. Derliaus metas. Ant tvoros užpurkšti www.babytessodai.lt šiek tiek išbluko nuo vasaros saulės, tačiau vis dar buvo gerai matomi Via Baltica pravažiuojantiems vairuotojams ir keleiviams. Dauguma jų prisimindavo vasarą matytą pavadinimą ir seilėtekį matant tokį prinokusį obuolį, todėl užsukdavo pirkti rudeninių obuolių ir veždavosi pilnas dėžes raudonskruosčių į miesto butus. Dėžės – patogios susidėti daugiabučio rusyje, tad logotipas buvo matomas visus metus, kai tik reikdavo pasipildyti vaisių dubenis iš rūsio atsargų.

Atėjus pavasariui, rūsių atsargos išseko, tad obuolių pirkėjams teko vėl prisiminti linksmą obuolių pardavėją Vilmą ir pakartoti užsakymą internetu. Vilmos vyras vos spėjo suktis tempdamas dėžės, o Google paieškoje vis daugėjo ieškomų žodžių „babytės obuoliai“, „babytės sodai obuoliai“, „babytės sodas obuoliai“, „babytės obuoliai“…

Google algoritmas greit užfiksavo „babytessodai.lt = obuoliai“ ir ieškantiems obuolių rodydavo www.babytessodai.lt. Lankytojai naršydami Vilmos svetainėje, kontaktų skyrelyje rasdavo patogų žemėlapį, spausdavo aktyvų telefono Nr, todėl svetainė pritraukdavo tikslinį ir tikrų pirkėjų srautą.

O kaip sekėsi Haroldui? Alius nemelavo – kurį laiką www.obuoliai.lt iš tiesų buvo rodomi 1 Google puslapio apačioje, kai tik kas nors įvesdavo žodį „obuoliai“. Šio žodžio ieškodavo daug žmonių: moksleiviai rašydami referatą, dietologai – rezidentai ieškantys informacijos apie obuolių naudą žmonių sveikatai, konkuruojantys obuolių pardavėjai, ieškantys gražių iliustracijų savo produkcijos reklamai ir t.t. Štai kodėl virš Haroldo svetainės www.obuoliai.lt visada aukščiau rikiuodavosi Vikipedija, Delfi ir kiti šviečiamojo pobūdžio šaltiniai. Kad ir kaip stengėsi Alius, www.obuoliai.lt tarsi užstrigo puslapio apačioje ir nekilo aukščiau.

Atėjo pavasaris. Pats darbymetis – reik obelis genėti, šiltnamius uždengt, lysves sukast. Tačiau Haroldui ūkio darbai nerūpėjo. Atėjus pavasariui įvyko tai, ko abu su Alium nesitikėjo: www.babytessodai.lt išstūmė www.obuoliai.lt iš pirmojo Google puslapio.

– Ot tai babytės sodai! Kaip taip gali būti? – Haroldas tėškė 2 obuolių sulčių butelius ant stalo ir abu su Alium užgulė švytintį ekraną.
– Ot gyvatė. Reik „advordcus“ pirkt. – atitarė Alius – žmogus „prie meno ir kompiuterių“.

Negana to, už 5 minučių visoje sodo bendrijoje dingo elektra ir Aliaus ekranas lėtai užgeso. Vyrai lėtai pėdino namo, nesuprasdami, jog jų žmonos Ramunė ir Vaiva išjungė elektrą, o skydinės raktą paslėpė moteriškon slėptuvėn minimum 2 dienoms, kuomet daržai bus sukasti.

Istorijos reziumė. Alius nežinojo, kokią įtaką padarė moksleiviai, dietologai – rezidentai ir tūkstančiai naršytojų, ieškančių ne obuolių, o informacijos apie obuolius (paveikslėlių, receptų, informacijos apie maistinę vertę ir pan.). Tokie naršytojų srautai net neužeidavo į svetainę www.obuoliai.lt , arba užėję, išeidavo. Google algoritmas užleido www.obuoliai.lt poziciją kitoms svetainėms, kurios labiau atitiko naršytojų poreikius. Prisiminkim, jog panašiu metu tie patys Google algoritmai rinko statistiką apie įvairius žodžių derinius, kuriuose babytės sodai ir obuoliai eidavo kartu („babytės obuoliai“, „babytės sodai obuoliai“, „babytės sodas obuoliai“, „babytės obuoliai“).  Tokiu būdu „babytessodai.lt“ tapo lygu „obuoliai“ . nenuostabu, kad, ieškantiems obuolių Google lange www.babytessodai.lt kilo vis aukščiau ir aukščiau.

2. Rimtai apie brand’o žinomumą Google kontekste. Ar gali įmonės logotipas nugalėti Google raktinius žodžius?

Nauji duomenys rodo – TAIP. Įmonių brand’ai gali būti reitinguojami aukščiau nei raktiniai žodžiai, dėl kurių daug konkuruojama ir mokami dideli pinigai už reklamą. 

Analizė sudaryta iš Google ir Ipsos MediaCT meta duomenų, apjungus daugiau nei 60 tyrimų duomenis, parodo, kad žmogus, ieškodamas prekės ar paslaugos, į Google paiešką įveda ne raktinius žodžius, o įsiminusios įmonės pavadinimą, kurį sieja su ieškoma preke ar paslauga. Šias paieškas fiksuoja Google dirbtinis intelektas „RankBrain“, kurio paskirtis yra interpretuoti žmonių atliekamas paieškas ir tikslinti svetainių reitingavimą, todėl brand‘as tampa lygus raktiniam žodžiui. Tyrimai parodė, jog žmonės labiau perka prekes internete, kai jas surado pagal prekės ženklo pavadinimą. Tyrimai apėmė populiariausias prekes ir paslaugas: prekybą automobiliais, B2B paslaugas, keliones, sveikatos, mokslo, finansų, laisvalaikio, nuomos, technologijų sritis.

„Babytės sodai“ situacija – ne trumpalaikis laimėjimas. Tai – prekės ženklo vardas, kuris gali būti patentuojamas. Tuo tarpu žodžio „obuoliai“ neįmanoma užpatentuoti – tai ne vardas, o kalbos dalis – žmonijos nuosavybė. Taigi, žiūrint į ilgą laikotarpį prekinio ženklo „Babytės sodai“ perspektyvos yra geresnės nei www.obuoliai.lt.
Google atstovų pristatoma ateities politika patvirtina, kad ir toliau bus orientuojamasi į prekinius ženklus, žmones – aktyvias asmenybes ir skaitytojams naudingą turinį internete.

Pastaba. Šiuo straipsniu buvo siekiama paprastais ir žmogiškais žodžiais paaiškinti, jog visada verta derinti klasikinę rinkodarą ir internetinę rinkodarą kartu (dažniau minimus „ON ir OFF – line“ sprendimus). Visi istorijos veikėjai (Vilma, Haroldas ir Alius) yra išgalvoti. Abu domenai www.obuoliai.lt ir www.babytessodai.lt yra laisvi (2017.05.26).

Google politika yra dinamiška, nuolat kintanti, todėl obuolių istorija internete yra ne taisyklė, o rekomendacija. Ją galima sėkmingai pritaikyti derinant klasikinę ir internetinę rinkodarą bei kryptingai laikantis teisingumo principo internete. pastarasis yra esminė Google nuostata. Gero derliaus!

Parengė Rasa Siudikienė, FoxiAD pagal: https://www.thinkwithgoogle.com